Translations of this page?:

Kertukai

Nuotr.: A.Tatarskis, V.Juronis, S.Lukošius ir A.Žindžius

1967 - 1971

Istorija

Kertukai” susikūrė kaip grynai studentiškas big-bito ansamblis 1966m. Kauno Politechnikos Institute. Atlaikęs idėjiškai solidžią rektorato peržiūrą, kolektyvas gavo teisę groti institute šokiams. Pradžiojebuvo vadinami: KPI vokalinis - instrumentinis ansamblis. Tais pat metais pradėjo groti šokiams KPI 8-uose (Mašinų gamybos fakultetas) rūmuose. Ansamblio sudėtyje buvo: elektrovargonai, trys gitaros, saksofonas,mušamieji ir du solistai. Tuo metu ansamblyje dainavo Janina Miščiukaitė, o saksofonu grojo jos būsimasis vyras Rimantas Brazaitis. Visoms be išimties užsienio dainoms, kurias grojo ansamblis, lietuviškus žodžius parašė Vydmantas Juronis. Nors 8-tų rūmų aktų salė visada būdavo perpildyta ir ansamblis buvo labai populiarus, muzikantao suprato, kad taip ir liks šokiams grojanti grupė, be savo veido. Tada pradėjo aranžuoti lietuvių liaudies dainas, suteikdami joms naują ritmą, harmoniją ir skambėjimą Po kurio laiko, tebegrojant 8-uose, beveik visą sąstatą pasikvietė M. Tamošiūnas groti jo vadovaujamo estradinio orkestro “Oktava”sudėtyje. Su “Oktava” apvažinėjo Lietuvą ir buvo išvykę groti į Bulgariją. Įgavę koncertinės patirties nusprendė savarankiškai ruoštis, tuo metu vykdavusiam Kaune, tarptautiniam “Gintarinės triūbos” konkursui. Štai tada-1968 m. sausyje pasivadino “Kertukais”. Šį žodį rado Lietuvių kalbos žodyne. Jis reiškė išdykėlius, padaužas ir visiems labai patiko. Deja oficialiai pasirinktu vardu vadintis negalėjo, nes turėti vardą tais laikais galėjo tik nusipelnę liaudies dainų ir šokių kolektyvai ir profesionalūs filharmonijos kolektyvai. Tapę nugalėtojais Pabaltijo aukštųjų mokyklų bei Kauno miesto apžiūrose, gavo teisę dalyvauti “Gintarinėje triūboje”. Iki 1968 m. “Gintarinėje triūboje” besivaržantys kolektyvai buvo skirstomi tik į didelius ir mažus estradinius orkestrus. Mažu orkestru buvo laikomas kolektyvas, kurio sudėtyje ,be ritminės grupės, buvo po vieną triūbą, tromboną ir saksofoną. „Kertukai“ savo sudėtyje neturėjo nė vieno pučiamojo (Rimas “Kertukuose” negrojo), tad juos priskyrė mažų orkestrų kategorijai. 1968 grupė laimėjo “Gintarinės triūbos” prizą Kauno festivalyje “Muzikinis pavasaris” ir išsiveržė į plačiąją sceną. Šis įvykis lėmė tai, kad “Kertukai” tapo bene pirmuoju gitariniu kolektyvu Lietuvoje, apie kurį negalėjo nutylėti ir sovietinė Lietuvos spauda, radijas ir net televizija. Tai smarkiai išpopuliarino grupę. Vien per 1968-uosius metus “Kertukai” turėjo daugiau nei šimtą koncertų visoje Lietuvoje, ir visur salės lūžo nuo klausytojų antplūdžio. Jų atliekamos dainos “Mes ne Bitlai”, “Lopšinė” tapo tuometinės jaunimo kartos “hitais”. Vydmantas parašė dainas „Nemune, Nemune“„Lietuva“, „Mes ne Bitlai“ Po to buvo dar vienas „Muzikinis pavasaris“, ir vėl I-oji vieta, buvo festivalis Latvijoje - „Liepājas dzintars”, kuriame tapo diplomantais. Vėlesniais metais “Kertukai” ir toliau sėkmingai koncertavo tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 1969-taisiais įrašė muzikinį takelį lietuviškam kino filmui “Ave Vita”. 1971 metais daugumai narių baigus mokslus – grupė išsiskirstė.

Nuotr.: A.Tatarskis, F.Tulčinas, V.Juronis, Č.Stankevičius ir G.Jurgilas

Vydmantas Juronis (gitara/vokalas), kuris rašė muziką ir tekstus visoms originalioms grupės dainoms. Oficialus grupės lyderis buvo Gediminas Jurgilas (elektrovargonai). Kiti: Saulius Lukošius – vokalas/ guitar, Feliksas Tulčinas – bass gitara, Alius Tatarskis – būgnai. Taip pat dalyvavo Simas Taršys ir Gražina Akstinaitė (vokalas).

Nuotr.: A.Tatarskis, S.Lukošius, V.Juronis, ir G.Jurgilas

1968 metais į Kauną atvažiavo legendinė, vos ne amžina SSSR kultūros ministrė (1960-1974) Jekaterina Furceva (1910-1974). Vakarą jos garbei miesto valdžia surengė Kauno naktiniame bare-kavinėje „Orbita“. „Kertukai“ buvo pakviesti dalyvauti programoje. Po kelių dainų visi vakaro svečiai jau nesėdėjo savo kėdėse, o Vydmantas Juronis, pasiėmęs raudoną rožę tarp dantų, kaip filme „Džiaze tik merginos“, priėjo prie J. Furcevos, o ji padėkojusi paėmė gėlę ir šoko su juo. Visi vakaro dalyviai ilgai stovėdami plojo. Po kelių mėnesių į Kauną atvyko radio stoties „Junost“ korespondentė ir apie „Kertukus“ sukūrė laidą, kurią transliavo per visą SSSR. Į institutą pasipylė laiškų srautas is visos Sąjungos. Ant vokų dažniausiai buvo parasyti tik trys žodžiai: Lietuva, KPI, „Kertukai“.

Nuotr.: K.Sčesnulevičius, V.Grigaitis, A.Tatarskis, V.Juronis, S.Lukošius, F.Tulčinas ir S.Taršys

Nariai

Pradinė sudėtis:

Gediminas Jurgilas – elektriniai vargonai;

Vydmantas Juronis – ritminė gitara;

Kazimieras Sčesnulevičiusbosinė gitara;

Juozas Bakutis – mušamieji;

Vytautas Viskačka – saksofonas;

Simas Taršys – vokalas.

Nuo 1966 m. rudens prie jų prisijungė dainininkė Janina Miščiukaitė bei saksofonistas Rimantas Brazaitis.

Šlovės viršūnėje - 1968 metais, “Kertukų” sudėtis buvo tokia:

Gediminas Jurgilas – elektriniai vargonai (ans. vadovas);

Saulius Lukošius – solo gitara;

Vydmantas Juronis– ritminė gitara;

Feliksas Tulčinas, Kazimieras Sčesnulevičiusbosinė gitara;

Alius Tatarskis – mušamieji;

Simas Taršys - vokalas;

Gražina Akstinaitė - vokalas;

Gintaras Gudonis - vedantysis;

Kęstutis Adomaitis - pantomima;

Arūnas Urbonas - garso operatorius;

Vincas Grigaitis - vadybininkas.

1970 m. pasikeitė du boso gitaristai: Feliksą Tulčiną (grojusį nuo 1967 m.) pakeitė Vidas Žindžius, o pastarąjį vėliau Alfredas Burokas.

Kūriniai, Diskografija

Nuorodos

Šaltinis - Rokas Radzevičius elektroninė enciklopedija „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“, Vydmanto Juronio, Sauliaus Lukošiaus informacija.

You could leave a comment if you were logged in.
kertukai.txt · Keista: 2015/12/28 11:05 vartotojo algirdasr
 
Jei nenurodyta kitaip, šio wiki turinys ginamas tokia licencija: CC Attribution-Noncommercial-Share Alike 3.0 Unported
Recent changes RSS feed Donate Powered by PHP Valid XHTML 1.0 Valid CSS Driven by DokuWiki